- nupugėti
- nupugė́ti, nùpugi, -ė́jo intr. Drsk žaizdomis aptekti, nugesti, nupūti: Kitas elgeta – su baisiai nupugėjusiom, žaizdotom kojom A.Vencl. Suvis nupugė̃s kojos, jeigu nesgydysi Lš. Nuo tos šlapumos net mano kojos nupugė́jo Rdm. Koja nupugė́jo – apteko nepagydomom žaizdom Sn. ^ Pavogė – kad jo pirštai nupugė́tų! (keik.) Mrs. \ pugėti; atpugėti; nupugėti
Dictionary of the Lithuanian Language.